​Šeštadienis. 10:00 susitikome jaunimo klube „Liepkiemis“. Kadangi daugelis atėjo anksčiau, jie spėjo pažaisti futbolą, o aš - stalo futbolą. Štai ir išvažiavome į Trakus. Ten surengėme žygį palei ežerą. Keletą kartų sustojome ant lieptelių, kai kur ledas aplink lieptelį buvo toks tvirtas, kad galėjai ant jo vaikščioti. Ėjome kol priėjome aikštelę, kurioje ir papietavome. Pietų metu mus aplankė nelauktas svečias – šuo. Pijus jį prisijaukino sumuštinio gabaliuku, o pasirodo, tas šuo dar ir vagis! Jis nušvilpė mažiausio mūsų komandos nario pietus! Papietavę ėjome per miestą. Keli vaikai užsuko į kavinę pasmaližiauti. Galų gale grįžome į autobusiuką (Pijus su Augustinu ir vėl užėmė vietas priekyje, šalia Mindaugo – vairuotojo). Važiavome važiavome, kol pravažiavome Alpakų fermą. Kai atėjome, šeimininkė papasakojo, kaip jie įsigijo tas alpakas, kaip jas kirpo ir panašiai, kol atėjo toks vyras ir papasakojo, ko negalima daryti prie alpakų (rėkti, bėgioti, liesti alpakų uodegas ir t.t.). Ir štai išdidžiai atvedė alpakas! Jos labai panašios į lamas, tik šiek tiek mažesnės ir mažiau spjaudosi. Tai – mieli padarėliai. Ten buvo pardavinėjamos morkos, kuriomis buvo galima šiuos gyvūnus pamaitinti. Žinot kas šaunu?! Alpakos faktiškai negali kandžiotis, todėl maistą imdamos iš rankų jos neįkanda dantimis, o pakutena lūpomis! Bet jei alpakai davei maisto kitoms matant, visas būrys pradės tave sekioti reikalaudamos dar morkų. Šitaip užpultas buvau ir aš. Vėliau, kai baigėsi morkos, man davė pavedžioti alpaką, nors man atrodė, kad tai ji vedžioja mane. Tada ėjome pasižiūrėti šunų. Aviganiai buvo pikti ir visą laiką lojo, todėl su jais ilgai nesėdėjome. Šioje sodyboje gyveno ir kitų šunų. Tai buvo čihuahua kalytės. Jos buvo labai mielos, todėl jas leido palaikyti rankose. Viena iš jų viską laižė, ji elgėsi tikrai juokingai. Išviso jos ten buvo devynios, bet palaikyti leido tik šešias, o kodėl, aš nežinau. Vėliau dar truputį pasisupau ir sulipę į jau minėtą autobusiuką parvažiavome namo, į Vilnių. Taip ir baigėsi ši istorija.

Autorius: Ignas Mykolaitis, 11 m.