|
Su paaugliais savanoriavome „Maisto banke“, o po darbo vaišinomės pica :)
0 Comments
 Jaunimo centras „Liepkiemis“ kartu su jaunimo centru „Alafire“ (Toledas, Ispanija) ES jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūrai pateikė paraišką finansuoti robotikos mainų projektą „Lik-tech“ ir gavo finansavimą! Su 14-18 metų moksleiviams liepos mėnesį kelias savaites praleisime Ispanijoje programuojant bei konstruojant robotus, lankant universitetų katedras bei įmones ir dalinantis patirtimis su bendraamžiais.
 Vis dažniau tėvams vaikų potraukis išmaniesiems ekranams tampa rimtu iššūkiu. Kai kurie iš mūsų kovojame, ribojame, o kai kurie pasiduodame ar ignoruojame pavojaus signalus. O internete tiek daug patrauklios veiklos: „Tik tok“, „Netflix“, „Snapchat“, „Instagram“, „Fortnight“, „Minecraft“ ir t.t. Kartais mums patiems būna sunku atsispirti pagundai ir nepasižiūrėti, kiek surinkome „like“, nesužaisti dar vieno „match’o“, nepažiūrėti dar vieno filmo online ar tiesiog „pascrolinti“. Kodėl vaikams taip sunku be ekranų? Tai susiję su vaikų smegenų raida – „stabdžių“ sistema tokiame amžiuje dar nėra gerai išsivysčiusi. Pensilvanijos universiteto psichologės Angelos Duckworth atliktas tyrimas apie paauglių sugebėjimą susivaldyti rodo, jog paauglystė yra „tobulas“ laikas audrai. Stiprių potyrių siekis (sensation seeking) yra aukščiausiame savo taške, o sugebėjimas susivaldyti (impulse control) vis dar besivystantis.  Gruodžio mėnesį jaunimo centre „Liepkiemis“ turėjome paskaitą su lektore-konsultante Giedre Kisiele apie tai, kaip susikalbėti su vaiku ir išvengti „mūšio lauko“ namuose bei kokie pavojai slepiasi už ekranų, kai neribojamas laikas prie jų. Pagrindinės rekomendacijos:
 Mokykloje, pamokų metu nesunku išgirsti: „Mokytojau, kas iš tos trigonometrijos realiame gyvenime?“, „Kodėl mes gaištam laiką su ta poezija?“ ir pan.
Reikia pripažinti – šie komentarai nėra be pagrindo. Mokymasis vyksta įvairiuose kontekstuose. Kontekstu gali būti mokomo dalyko teorinė medžiaga, užduotis išspręsti problemą, pokalbis su draugu, mokytoju, tėvais ir t.t. Tačiau, žinių perkėlimas iš vieno konteksto į kitą ne visada yra toks lengvas ar spontaniškas – dažnai vaikui yra reikalinga pagalba žinias pritaikyti kitame kontekste padedant įsijausti į realaus gyvenimo situacijas. Praėjusį šeštadienį Liepkiemyje turėjome seminarą paaugliams apie efektyvią komunikaciją. Apžvelgėme įgūdžius, reikalingus gerai komunikacija, o seminaro pabaigoje atlikome praktinę užduotį – kiekviena komanda turėjo pristatyti tą pačią socialinio projekto idėją, tačiau skirtingai tikslinei auditorijai. Skirtingi pristatymai buvo gera proga prisiliesti prie realaus gyvenimo.  Šį šeštadienį dalyvavome pasaulinėje lyderystės konferencijoje. Klausėmės daug įkvepiančių pranešimų apie derybas, nesėkmių priėmimą, socialų verslą ir kt. Ačiū organizatoriams!
 Paklauskite vaikų, koks jausmas grįžti į mokyklą po rudens atostogų. Ką vaikai įprastai atsako? Daugelis grįžimą į mokyklą apibūdina, kaip grįžti prie to, kas „sunku“ ir „nelinksma“. Ar „sunku“ ir „linksma“ yra nesuderinami dalykai? Vis dėlto, panašu, kad suderinami. Reed Larson, Ilinojaus universiteto profesorius, viename iš savo atliktų tyrimų rodo, jog užklasinė veikla / programos jaunimui yra vienas iš patikimiausių būdų padėti vaikams „nepamesti“ motyvacijos atliekant tai, kas yra „sunku“ ir iš ko galima išmokti.  Su programos „Jump“ dalyviais, 15-17 metų paaugliais kartą per mėnesį savanoriaujame „Senjorų socialinės globos namuose“. Žmonės, kuriuos aplankome yra arba vieniši arba sunkiai sergantys - atvykstame praleisti laiko kartu, pasidalinti žmogišku artumu.
Labiausiai stebina paauglių reakcijos po kiekvieno apsilankymo: „buvo faina“, „atvykime dažniau“, „koks įdomus žmogus“ ir pan. Matyt, iniciatyvos už mokyklos ribų, atliepiančios aiškias socialines problemas gali būti kažkas „sunkaus“ ir „linksma“ vienu metu.  Rugsėjo 14 d. jaunimo centre „Liepkiemis“ startavo programa „Jump“ – lyderystės kursas 15-17 metų vaikinams (www.programajump.com). Programos pirmasis pranešėjas - Saulius Matulevičius kalbėjo vaikinams apie ateities planavimą ir tikslų kėlimą. Saulius minėjo, jog skaitant pranešimus mokyklose mokytojai dažnai jo prašo pasakyti vaikams, ką studijuoti. Tačiau, jo nuomone, reikėtų ne pasakyti, ką studijuoti, o padėti vaikams patiems atsakyti į klausimus, tokius kaip: kuo norėčiau tapti, ką norėčiau veikti, kur norėčiau dirbti, ką norėčiau pasiekti ir pan. „Žmogus, kuris užduoda sau klausimus ir ieško atsakymų yra savo gyvenimo autorius. Mes turime laisvę kurti, svajoti, veikti - reikalingas noras ir iniciatyva“ – kalbėjo jis.
Kaip tai padaryti? Pabandykite rašyti. Rašymas padeda smegenims veikti intensyviau. Raštu išdėstydami savo ateities planus, mes padedame sau pasukti galvas ir sukonkretizuoti tam tikrą ateities viziją - žemėlapį, kuriuo galėčiau vadovautis ateityje. Tad po seminaro skyrėme 10 minučių raštu pasvajoti apie savo idealią ateitį po 3-5 metų vadovaujantis klausimais žemiau:
 Saulėtą šeštadienio rytą turėjome puikią tėčio ir sūnaus dieną! Traukiniu vykome į Trakus, kur grožėjomės vietiniais ežerais, valgėme kibinus, aplankėme Trakų Dievo Motinos bažnyčią, meldėmės rožinį, o kelionę užbaigėme ledais :)
Šiandien dalyvavome aplinkos tvarkymo akcijoje DAROM 2019! Vingio parke buvo puiki atmosfera, daug žmonių ir taip pat surinktų šiukšlių :)
 Šiandien sėkmingai startavo programa „Jump“. Pirmasis programos pranešėjas Vilius Bernatonis kalbėjo 19 vaikinų iš Vilniaus ir Kauno apie skirtingas pasaulines tendencijas.
Programa „Jump“ – tai lyderystės kursas 15–17 metų vaikinams. Siekiame padėti vyresniųjų klasių moksleiviams geriau save pažinti, ugdytis teigiamą požiūrį ir minkštuosius įgūdžius (soft skills), bei įgyti praktinių žinių, kurios pravers studijuojant ir įsidarbinus. Daugiau informacijos: www.programajump.com |