0 Comments
Vasario 9-ą dieną Jaunimo centre „Liepkiemis“ lankėsi buvęs Vidaus saugumo departamento vadovas, pulkininkas Gediminas Grina. Šiuo metu Nacionalinei pulkininkų asociacijai atstovaujantis buvęs valstybės pareigūnas noriai pasidalino savo asmenine istorija bei įžvalgomis apie Lietuvos saugumą.
Gediminas Grina susitikimo metu pasakojo apie tai, kad nuo vaikystės pasižymėjęs absoliučia klausa svajojo būti pianistu bei baigė Anykščių muzikos mokyklą, visgi vėliau būsimas karininkas pasuko į fizikos fakultetą, o galiausiai, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, nusprendė prisijungti prie tuo metu besikuriančių Lietuvos saugumo struktūrų. Buvęs VSD vadovas pasidalino savo patirtimi apie Lietuvos kariuomenės ir nacionalinio saugumo atkūrimo etapus, pasakojo su kokiais sunkumais tada teko susidurti mūsų šaliai siekiant tapti NATO nare. Taip pat p. Grina papasakojo apie savo patirtį Jungtinėse Valstijose, kuriose ėjo karo atašė pareigas, aptarėme Rusijos grėsmes bei klausimus susijusius su kitataučių asmenų Lietuvoje integracija. Šiuo metu, paties svečio teigimu, daugiausiai kraštotyra užsiimantis Gediminas Grina taip pat pareiškė, jog dirbti Lietuvos saugume gali bet kuris mūsų šalies pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą. Pašnekovo teigimu svarbiausia tokiame darbe - asmeninės savybės. Pasiteiravus kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti tikras žvalgybininkas G. Grina teigė, jog toks asmuo turi paprasčiausiai niekam nekelti įtarimo, būti komunikabilus ir „lipšnus“ – t.y. gebėti užmegzti kalbą ir ryšį su bet kokiu žmogumi. Sausio 19 d. jaunimo centre „Liepkiemis“ svečiavosi Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė. Politikė susitikimo metu pasakojo, kad į teologijos mokslus jos kelias pakrypo dėka jos parapijoje dirbusio kunigo. Baigusi studijas Agnė pajuto, jog puoselėjant gyvybės kultūrą mūsų šalyje, būtina plėsti savo žinių arsenalą, tad būsimoji politikė pasuko į teisę, kur drauge su kunigu A. Narbekovu gilinosi į žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugos teisinius aspektus bei įgijo M.Riomerio universiteto daktarės - docentės laipsnį.
Susitikime su politike aptarėme žmogaus embrionų, vaiko teisių apsaugos įstatymus. Politikė pažymėjo, jog tenka patirti nuolatinį spaudimą iš įvairių interesų grupių bei vaisingumo klinikų kuomet Seime yra iškeliami gyvybės klausimai. Agnė Širinskienė pažymėjo, jog nors šiuo metu buvo įtvirtinta embrionų apsauga įvedant draudimą juos naikinti, vis dar nėra sukurto efektyvaus embrionų priežiūros - patikros mechanizmo, galinčio užtikrinti embrionų apsaugą nuo medicinos klinikų savivalės. Taip pat susitikime politikė minėjo, kad didelį nerimą kelia ir tai, jog su žmogaus embrionais vis dar nėra draudžiama eksperimentuoti, taigi tokiu būdu Lietuvoje klesti medicininiai bandymai su žmogumi. Politikė taip pat išreiškė savo susirūpinimą dėl smurto protrūkių šalyje, tačiau pabrėžė, kad kolegų Seime bandomi priimti įstatymai nesprendžia susidariusios padėties valstybėje, o tik imituoja realias reformas. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė pabrėžė, jog šioje istorijoje atsakingais žmonėmis laiko vaiko teisių vyr. kontrolierę, kuri, politikės nuomone, turėtų pasitraukti iš posto dėl neužtikrinto kokybiško socialinės apsaugos sistemos veikimo. Susitikimo pabaigoje politikė pabrėžė, jog skilimo jos atstovaujamoje Valstiečių – žaliųjų frakcijoje nejaučia bei optimistiškai teigė sieksianti artėjančioje Seimo pavasario sesijoje ginti šeimą ir gyvybę Lietuvoje. Sausio 13 – osios išvakarėse jaunimo centras „Liepkiemis“ sulaukė išskirtinio svečio. Mus aplankė vienas ryškiausių Lietuvos filosofų, Vilniaus universiteto profesorius Alvydas Jokubaitis. Išskirtinį dėmesį centro lankytojams pademonstravęs dėstytojas paruošė išsamų pranešimą krikščionybės ir politikos santykio tema. Kaip juokavo pats svečias – „augau Brežnevo laikais, tad be lapelio kalbėt negaliu“.
Profesorius A. Jokubaitis savo pranešimu pateisino jam Lietuvoje klijuojamą – „didžiausio liberalų kritiko“ etiketę, susitikimo metu ne kartą skriejo kandžios pastabos Vakarų civilizacijoje įsitvirtinusiam liberalizmui, kuris, anot profesoriaus, griauna krikščionybės pamatus. Alvydas Jokubaitis atkreipė dėmesį, jog dabartinę katalikų būseną Lietuvoje galėtume įvardinti kaip tam tikro pobūdžio okupaciją. Profesorius kvietė katalikus atsikovoti bent jau laisvus sekmadienius, kaip įrodymą, jog krikščionybė vis dar gerbiama mūsų šalyje. Taip pat A. Jokubaitis priminė, jog vieninteliai asmenys, galintys pasiūlyti aiškią žmogaus apibrėžimo sampratą mūsų laikų itin pliuralistinėje visuomenėje yra krikščionys. Šie žmonės, anot jo, nors ir sunkiai prileidžiami prie sprendimų priėmimo valstybėje, turi siekti ugdyti mūsų šalies piliečius, nes turi tam išskirtinį pareigą bei supratimą. Profesorius taip pat pabrėžė, jog lietuviai turi išskirtinį santykį su Bažnyčia, kadangi modernią Lietuvos valstybė sukūrė žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Pabaigoje pašnekovas pridūrė, kad katalikai išties yra įdomus politiniai veikėjai, mat juos galima apibūdinti kaip „užsislėpusius monarchistus“, kurių pagrindinis politinis centras visada išlieka Roma ir popiežiaus institucija. Keletą valandų trukęs renginys praskriejo it kulka charizmatiškajam filosofui dėstant savo idėjas ir bendraujant su centro svečiais. Susitikimas, kuris praturtino „Liepkiemį" ilgam. Lapkričio 23 d. jaunimo centre „Liepkiemis” lankėsi visuomenininkas, teisininkas, Ateitininkų federacijos Tarybos narys Vygantas Malinauskas.
V. Malinauskas pasidalino savo prisiminimais apie pirmąsias viešojo kalbėjimo ir politinio dalyvavimo pamokas – papasakojo apie tai, kaip dar mokyklos suole tapo pirmuoju moksleiviu, deleguotu į Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimą 1988 m. Taip pat prisiminė savo pirmuosius žingsnius po okupacijos atsikūrusioje Ateitininkų federacijoje. Pokalbio metu svečias teigė, jog Lietuvos katalikams šiandien itin stinga katalikiškos politinės teorijos, kuri būtų suprantama šiuolaikiniam žmogui ir padėtų įgyvendinti pagrindinį kataliko kaip Lietuvos piliečio tikslą - kurti bendrąjį gėrį mūsų valstybėje. Vygantas Malinauskas taip pat pastebėjo, jog viešose diskusijose dėl svarbių pasaulėžiūros klausimų katalikams yra sunku atstovauti moralią poziciją, kuomet visur įsitvirtinusi bet kokią moralią ir etiką iš anksto atmetanti teisingumo samprata. Teisininkas, dirbantis Vilniaus Arkivyskupijoje dar kartą priminė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bažnyčia nėra atskirta nuo valstybės, taip pat teigė šią tiesą ne kartą turįs priminti ir kitiems mūsų šalies parlamentarams Seimo komitetų posėdžių metu. Vygantas Malinauskas gimė ir užaugo Panevėžyje, tremtinių ir anti –tarybininkų šeimoje. Studijavo teologiją ir teisę Kaune. Pasiklydęs naudoja JAV prezidento Ronaldo Reigano mėgstamą rusišką posakį: „Daveriaj no praveriaj“. Spalio 2 d. vakarą Liepkiemyje apsilankė SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas dr. Gitanas Nausėda. Gitanas buvo pirmasis 2015/16 m. ciklo „AKIS“, kuriame žinomi visuomenės veikėjai dalinasi su studentais savo patirtimi, svečias.
Gitanas atsakė į užduotus itin įvairius klausimus, nuo Lietuvos pranašumų pasaulinėje ekonomikos rinkoje, minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimo ir progresinių mokesčių nustatymo iki savo paties galimybių pereiti į politiką, tautinės valstybės istorijos ir diskusijos dėl lietuviško raidyno papildymo. „Kaip tapti geru profesionalu? Manau, didelis privalumas yra visapusiškumas. Skaitykite apie ekonomiką, apie Basanavičių... Kuo plačiau mąstysite, tuo geriau“, – Liepkiemyje kalbėjo dr. G. Nausėda.
|