2014 m. vasario 20 d. vakarą Liepkiemyje įvyko susitikimas su neseniai į lietuvių kalbą išverstos knygos „Dora lyderystė“ (angl. Virtuous Leadership) autoriumi Alexandre Havard. Pastaroji knyga išversta į 15 kalbų. Šiemet knyga išleista į lietuvių kalbą ir yra pristatoma Knygų mugėje.

Alexandre pristatė savo sisteminį požiūrį į lyderystę, kuri išdėstyta pastarojoje knygoje. Sistema pagrįsta keturiomis pagrindinėmis dorybėmis, išskirtomis dar Graikijos filosofų (teisingumas, išmintingumas, susivaldymas, tvirtumas) ir dvejomis visa apimančiomis dorybėmis (didžiadvasiškumu (angl. magnanimity), skatinančiu nestoviniuoti vietoje, o veikti; ir nuolankumu).

Mūsų svečias pasakojo apie Europos Sąjungos steigėjų (R. Schuman, A. De Gasperi, J. Bech ir kitų) gyvenimus, kurie taip mažai pažįstami šių laikų europiečiams; apie Ronald Reagan meilę tiesai ir tos įkvėpimą prezidento motinoje Nelle Reagan; apie Francois Michelin rūpestį žmonėmis, kuris kompanijai padėjo pasiekti komercinės sėkmės aukštumų, o įmonės darbuotojams – neįtikėtinai sėkmingai išnaudoti savo talentus.

Alexandre Havard gimė Prancūzijoje, rusų ir gruzinų kilmės emigrantų iš Sovietų Sąjungos šeimoje. Alexandre Paryžiuje baigė teisę, kaip advokatas praktikavo Strasbūre (1987-1989) ir Helsinkyje. Nuo 2007 m. mūsų svečias gyvena ir dirba Maskvoje. Havardo lyderystės institutas (angl. Havard Virtuous Leadership Institute) veikia Vašingtone (JAV), Maskvoje (Rusija), Nairobyje (Kenija), Šangchajuje (Kinija) ir Mumbajuje (Indija).

Penktadienio vakare Liepkiemyje apsilankė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos katedros dėstytojas, iš Austrijos į Lietuvą persikėlęs dr. Thomas Gajdosik. Šio vakaro svečias papasakojo apie vieną svarbiausių branduolinės fizikos atradimų – vadinamąją Higgs‘o dalelę, už kurią 2013 m. mokslininkams Peter Higgs ir Francois Englert buvo paskirta Nobelio premija.

Susitikimo metu buvo kalbama apie tyrėjų darbą; 25x30 m dydžio atominių tyrimų aparatus, naudojamus užsienio valstybėse; apie tyrimų pritaikomumą technologijoms.

Neapsimesdami, kad buvome pajėgūs suprasti viską, ką apie Higgso dalelę pasakojo mūsų šio vakaro garbingas svečias, nuoširdžiai dėkojame Thomas už akiračio praplėtimą naujausiais branduolinės fizikos atradimais!

2014 m. vasario 5 d. vakare vyko diskusija su VU TSPMI Studentų mokslinės draugijos pirmininku, „Aidai“ leidyklos komandos vienu iš narių Dovydu Skarolskiu „Apie klasikinį išsilavinimą“. Dovydas pristatė, kas gi yra klasikinis išsilavinimas, bei kalbėjo apie klasikinio mokymo tradicijas užsienio mokyklose bei universitetuose. Pabrėžta būtinybė atskirti „laisvę“ nuo „nemokšiškumo“, ką pasiekti padeda susipažinimas su klasikinių autorių – nuo Platono iki Dostojevskio – darbais ir, tuo būdu, su idėjų raidos istorija.

Toliau buvo diskutuojama apie apie klasikinio lavinimo užuomazgas Lietuvoje; apie istorijos mokymą Lietuvos švietimo įstaigose; apie Lietuvoje egzistuojančią aukštojo išsilavinimo būtinybę koridorių valytojams; apie tikslingumą mokytis lotynų kalbos.

Dėkojame Dovydui už labai įdomų vakarą!

2013 m. sausio 28 d. įvyko susitikimas su Vilniaus universiteto dėstytoju ir rašytoju Regimantu Tamošaičiu. Kalbėjomės tema „Kaip žmogų keičia literatūra?“ Moksliniai tyrimai rodo, kad skaitymas skatina skirtingų smegenų dalių veiklą. O koks dvasinis skaitymo poveikis?

Viena pagrindinių R. Tamošaičio minčių, kad knygų skaitymas daro žmogų tikru žmogumi. Tas ypač pasakytina apie rimtąją literatūrą, kurios skaitymas kartais nėra lengvas, bet būtent todėl mums labai daug duoda, keičia mūsų sąmonę, suteikia išminties ir stiprybės. Knyga moko mus empatijos - pamatyti kitą žmogų, pajusti jo gyvenimo vertę, moko mus aukotis dėl kitų, jiems padėti, juos gerbti ir mylėti. Todėl, anot R. Tamošaičio, žmogus, neskaitantis knygų, netgi nelabai vertas vadintis žmogumi. Nes jis nėra asmuo, nėra kultūros subjektas, o tiesiog įvairių biologinių ir psichologinių impulsų kamuojamas gyvulys.

Vilniaus universitete literatūrą dėstantis rašytojas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors apskritai skaitymas yra pozityvi, žmogaus santykį su pasauliu ir savimi harmonizuojanti patirtis, kartais knyga gali tapti žalingu dalyku. Skaitymas tampa destruktyvus tada, kai skaitome iš egoistinių paskatų, norėdami įgyti galios, puikuodamiesi sukauptomis mintimis ir žiniomis.

Regimantas Tamošaitis – rašytojas, literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros docentas, „Metų“ žurnalo literatūros kritikos redaktorius. 2006 m. apdovanotas Kultūros ministerijos premija už eseistiką. 2007 m. išleido esė rinkinį „Vitaminų paradvėjas“.

R. Tamošaitis gimė 1956 metais, kovo 3 dieną, 26 km į šiaurės rytus nuo Tauragės, nedideliame Skaudvilės miestelyje. Mokslus pradėjo Šilalės mokykloje, sulaukęs šešiolikos įstojo į Telšių taikomosios dailės technikumą. 1975-1977 m. tarnavo Tarybinėje armijoje, gavo meteorologo specialybę, tarnybą praleido tolimosios aviacijos aerouoste Ukrainoje. Kurį laiką gyveno Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą, dirbo Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Centrinėje bibliotekoje bibliotekininku.
1986 m. įstojo į Vilniaus universitetą, Filologijos fakultetą.

Gruodžio 20 - osios vakarą Liepkiemyje turėjome garbingą svečią Luca Dottarelli, Nato misiją Lietuvoje vykdantį karininką iš Italijos. Luca į Lietuvą atvyko dirbti NATO Energetinio saugumo centre, kuris buvo įkurtas 2012 metais Vilniuje. Luca susitikimo metu, mums papasakojo apie iššūkius su kuriais tenka susidurti dirbant energetinio saugumo srityje.

Tai - turimų resursų racionalesnis panaudojimas, energijos taupymas, energijos gavyba NATO misijas vykdančiuose kraštuose. Luca - aukšto rango karininkas turintis didžiulę misijose tarnavimo - patirtį. Jam teko būti Kašmyre, Kosove, Libijoje, Somalyje ir kitose Afrikos bei Azijos šalyse.

Pokalbis su Luca buvo intriguojantis ir nuotaikingas. Daugelio iš mūsų širdis uždegė keliauti ir padėti  stokojantiems ne tik Afrikoje bet ir Lietuvoje...